pradi
 

















 
 
 
 
 Teli Vyskupo Jono Borutos SJ Ganytojinis laikas vyskupijos tikintiesiems
 
 

Mieli Broliai Seserys – emaii ems krikionys,

Sveiki sulauk Kristaus Prisiklimo vents. Kaip pavasario saul kasmet atnaujina ir atgaivina ms ems veid po iemos ali ir tamsos, taip kasmet Velyk vents su ventuoju joms pasiruoimo Gavnios laikotarpiu atnaujina ir suintensyvina ms tikjim, ms religin gyvenim. Dauguma Js po Gavnios Kristaus kelio apmstym giedant Kalvarijos kaln giesmes, po per parapijas nusiritusios Gavnios rekolekcij bangos, apsival ventja ipaintimi ir atgaila nuo praeities gyvenimo nuodmi, tyromis irdimis susirenkate vsti ms tikjimo didij misterij – Kristaus pergals prie mirt, prie ms nusipelnyt mirt, vent. Pagal apatalo Pauliaus mint: „...ivaduoti i nuodms ir tap Dievo tarnais, js turite kaip vaisi – ventum ir kaip baigt – aminj gyvenim. Atpildas u nuodm – mirtis, o Dievo malons dovana – aminasis gyvenimas ms Viepatyje Kristuje Jzuje“ (Rom 6, 8–9).

Broliai, „argi neinote, jog mes visi pakriktytieji Kristuje Jzuje, esame pakriktyti jo mirtyje? Taigi kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi atnaujint gyvenim“ (Rom 6, 3–5).

Po beveik 2000 met – t.y. XX amiaus septintame deimtmetyje Vatikano II-asis Visuotinis Banyios susirinkimas apatalo Pauliaus mintis paaikino apibendrindamas XX amiaus monijos dvasin patirt: „Šventasis Ratas, kuriam pritaria imtmei patirtis, moko moni eim, kad paanga, ta didel mogaus gryb, atnea ir didel pagund, nes, pairus vertybi tvarkai ir blogiui susimaiius su griu, pavieniai mons ir j grups rpinasi vien savo, o ne kit reikalais. Todl pasaulis jau nebra tikros brolybs vieta, nes padidjus moni galybei net paiai moni giminei gresia sunaikinimas.

Nuodms sudarkytas io pasaulio pavidalas praeina, taiau mes mokomi, kad Dievas rengia nauj buvein ir nauj em, kurioje viepatauja teisingumas ir kurios laim patenkins ir pranoks visus ramybs trokimus, kylanius moni irdyse. Tuomet mirtis bus nugalta, o Dievo vaikai prikelti Kristuje; kas buvo pasta silpnybje ir sugedime, apsivilks negendamybe. Meil ir jos darbai iliks, o visa krinija, kuri Dievas sukr mogui, bus ivaduota i vergavimo tutybei.

mogikojo orumo, brolikos bendrysts ir laisvs grybs, taigi visus gerus prigimties ir ms darbo vaisius, kuriuos, Viepaties Dvasios vedami ir jo liepiami, bsime paskleid emje, paskui vl atrasime apvalytus ir be jokios dms, nuviestus ir perkeistus, kai Kristus perduos Tvui amin ir visuotin karalyst, „tiesos ir gyvybs karalyst, ventumo ir malons karalyst, teisingumo meils ir taikos karalyst“. Ši karalyst slpiningu bdu jau dabar yra emje; ji pasieks savo atbaig atjus Viepaiui (Gaudium et spes, 39).

Taiau kol mes gyvename iame laikinajame pasaulyje, nuolat susiduriame su Dievo duotos, kiekvienam mogui suteiktos laisvs dovanos panaudojimu ne tik griui siekti, bet ir blogiui platinti. Skaudius ir klaidingus ms tikjimo broli – dvasinink pasirinkimus, padarytus penkiasdeimties met laikotarpyje, intensyviai iuo metu reklamuoja laicistin iniasklaida. Tai Jums, tikintieji, sukl daug skausmo ir drumst Gavnios susikaupim, maldos ir dvasinio atsinaujinimo pastangas. Laike Airijos tikintiesiems Popieius Benediktas XVI ra: „visi keniame dl nuodmi ms broli, kurie idav vent misij... Daugelis jauiats asmenikai prarad dvasi ir apleisti, kai kuri akyse esate be kalts kalti (dl gretinimo su nusidjliais) ir vertinami, tarsi btumte kakokiu bdu atsakingi u kit blog elges. .. Taiau pastarj deimtmei pokyiai, sekuliarizacija, religini praktik majimas silpnino ms, taip pat kunig ir vienuoli mstym bei pasiryim gyventi pagal Evangelij ir katalikikas vertybes“.

Pirmiausia norime Jums mieli tikintieji priminti, kiekvienas giliau mstantis mogus gali nesunkiai suvokti, kad iandieninje ms kultroje propaguojamas niekinantis poiris dekalogo etj sakym „Nepaleistuvauk“ ir devintj – „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ tikrai nepasitarnauja tam, kad bt laikomasi nuostatos: nepaleistuvauk su nepilnameiais. Turime pripainti, kad pastarosios normos nesilaikymas palieka sunkias aizdas nepilnamei sielose, taiau taip pat gilias aizdas vaik sielose palieka tv suirusios santuokos, iirusios eimos. Nesunkiai galime suprasti, kokias vaik aizdas paliko j vaikinimas taip vadinamosiose „netradicinse eimose“. Veidmainika eskaluojant kunig pedofilijos problem, nematyti, umerkti akis prie skaudius nuopuolius eim gyvenime skatinant „iuolaikin“ gyvenimo bd bei iuolaikin kultr.

Antra, iuo metu pasaulyje yra 400 tkstani katalik kunig, per devynerius metus (2001-2010) inagrinta 3 tkstaniai byl, nustatyta trys imtai tikros pedofilijos atvej per penkiasdeimt pastarj met. Dl Dievo meils ir itas skaiius yra labai didelis, taiau reikia pripainti, kad vis dlto reikinys nra toks masikas, kaip kai kas nort tikinti.

Treia, . m. kovo 5 dien prancz dienratis „Le Monde“ ispausdino „disidentu teologu“ vadinamo Hanso Küngo straipsn „Kovojant su pedofilija panaikinkim kunig celibat“.

Kovo 14 dien „Le Monde“ Küngui atsak Jaulain, kunigas, taip pat eimos terapeutas ir psichiatras su keliolikos psichiatro darbo met patirtimi. Jis sako, kad reikia „Skirti celibat ir pedofilij“. Anot io kunigo psichiatro, jis per penkiolika darbo met nra rads rimtoje mokslinje literatroje pagrindimo prieastingumui tarp celibato ir pedofilijos rodyti.

Greiiau reikt sakyti, kad ne celibatas yra prieastis, o kad kunigo statusas gali bti patrauklus psichologikai nesubrendusiems asmenims dl tariamo kunigo imuniteto (t.y. nepakaltinamumo) jausmo, dl sivaizdavimo, kad kunigui viskas galima. Šiuo poiriu yra panaum su kita institucija – diplomatiniu korpusu. Nemaai pastarojo meto diplomat sivl pedofilijos atvejus, kurie vliau uglaistomi valstybi vadov. Kun. Jaulain priduria, kad patirtis rodo, jog seksualinis inaudojimas bdingas visoms socialinms klasms, banytins bendruomens ia neiskirtis. Psichiatras ironikai vertino Küngo nuostat, jog celibato panaikinimas pads kovoje su pedofilija: duomenys rodo, kad vir 90 procent nepilnamei inaudojim vyksta eimos rate. Tai gal udrausti eimos gyvenim, kaip pai pavojingiausi aplink vaikams?

Šiandien kunigo gyvenimas nra lengvas. Ai Dievui, kad jis paaukia kunigystn pakankamai uoli, darbi, energing jaunuoli, degani noru neti Kristaus Evangelij ms miest ir kaim mones, kaip vies ir atram, taip pat nelengvam XXI amiaus moni gyvenime. Melskims, kad toki uoli, darbi pasiventli Dievo ir moni tarnybai nepritrktume.
Mieli Broliai Seserys, nesinorjo grai, nuostabi Kristaus pergals prie nuodm ir mirt vents proga liesti i skaudi tem, taiau neisiaikinti klausimai, nustumti pasmons lygmen temdys ir drums Js Velyk diaugsm.

Noriu baigti giedresne Velykine mintimi. Velykos yra ne tik prie beveik 2000 met vykusio Kristaus Prisiklimo paminjimas, bet ir vis J tikinij prisiklimo i dvasinio sstingio ir nuodmi. Ne tik patys taip turime vsti Velykas, bet ir kitiems padti kilti. Popieius Benediktas XVI kalbjo, Evangelijoje pasakojama, kaip pas Jz jo prieai atved sugaut svetimaujant moter. Pagal to meto statymus, tokia nusidjl turjo bti nubausta mirties bausme – umtant akmenimis. Jzus ilgai tyljo, kaltintojams nesiliaujant kamantinti, k tu manai, jis paskelb savo nuosprend: „Kas i js be nuodms tegu pirmas sviedia j akmen“. Jzaus prieai inodami, kad Jzus ino ir gali atskleisti moni sins paslaptis, vienas po kito pasialino. Liko vienas Jzus ir ta nusidjl moteris. Tada Jzus jai tar: Niekas tavs nepasmerk, n a tavs nepasmerksiu miriai, eik ir daugiau nebenusidk! Popieius paaikina: „Dievas mums trokta tik grio ir gyvenimo. Jis pasirpina ms sielos gerove per savo tarnus, mus igelbdamas i blogio Atgailos / Susitaikymo sakramentu, nes Dievas nori, kad niekas neprat, o visi turt galimyb atsiversti. Te visi tikintieji supranta io sakramento reikm, ivysta jo gro, kad bt atgaivinti gailestingojo Dievo meils. Mokykims i Jzaus, kaip neteisti ir nesmerkti paklydusio mogaus ir kartu, kaip nenuolaidiaudami nuodmei vadovaujantis principu „eik ir daugiau nebenusidk“, pradkim nuo savs, bkime pakants ir gailestingi, ne tik saviems, bet ir svetimiems

Taip Jzaus jau beveik prie 2000 met parod keli kaip turime sprsti skaudiausias ms laikmeio problemas. Eikime per gyvenim laikydamiesi jo palikt mums elgesio gairi. Nenusivilsime!

„Nepasks eldijls, nei valtys,
vyturys Tavo uosto jei ves ...
Keltis, Viepatie, norim mes keltis:
pratis ir mirtis be Tavs“. /B. Brazdionis/

Rami, palaiming Prisiklimo veni visiems!

Js vyskupas
Jonas Boruta SJ

2010 met Velykos 

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi